Kas į automobilių sportą atvedė Saulių Girdauską net neverta klausti: kasdien matoma legendinių lenktynininkų Kastyčio ir Arvydo Girdauskų šlovė įkvėpė ir įtraukė. Ir paties Sauliaus pirmasis startas, kartus pakeitus “tikru” automobiliu neapvylė: 1988 m. septyniolikmetis tėvo lenktyniniu „VAZ 2105” ralio kroso varžybose „Viktorija“, vykusiose Kačerginės „Nemuno žiede“, iškovojo pergalę.

Kaip sako Saulius: „Laimėtas medalis tapo namie jau nebetelpančio autosporto trofėjų muziejaus pradžia, labai brangiu eksponatu. Sukauptos taurės apgyvendintos ir pas buvusį šturmaną, ir darbe, kiek jų – net nebandau skaičiuoti. Šimtai.“

Medalio ir lenktynininko nuotrauka atsidūrė ant tuomet populiaraus „Moksleivio“ žurnalo viršelio. „O aš tapau „kiečiausiu“ mokykloje“,- juokavo Saulius.
„Ralio krosas man ir baigėsi tomis vienomis varžybomis, iškart po jų kartu su šturmanu Juozu Leonavičiumu dalyvavome ralio varžybose Estijoje – ir vėl iškovojom pirmą vietą. Rimtai lenktyniauti pradėjau kaip tik tuo metu, kai Lietuva artėjo prie nepriklausomybės, pokyčiai prasidėjo ir automobilių sporte, bet Tarybų Sąjungos „Tarptautinės klasės sporto meistro“ įvertinimą spėjau užsidirbti sėkmingai pasirodęs tuometinėje Čekoslovakijoje ir Bulgarijoje“,- pasakojo lenktynininkas, per 23-is savo sportinės karjeros metus lenktyniavęs su 7 šturmanais. Ilgiausiai – net 12 metų – Saulius lenktyniavo kartu su Žilvinu Sakalausku, dabartiniu Vytauto Švedo šturmanu.

S.Girdauskas, penkiskart Lietuvos automobilių ralio čempionas absoliučioje įskaitoje, dukart Lenkijos ralio čempionas, Baltijos ralio čempionas, penkiskart iškovojęs Lietuvos Prezidento taurę ralyje „Aplink Lietuvą“, paklaustas apie įdomesnes savo karjeros akimirkas, išskyrė kelias: „Vienas svarbesnių istorinių momentų mano gyvenime – „Rally d‘Autunno“ 1990 m., kur mano šturmanu buvo tėvas. Be to, tai buvo ir pirmos varžybos „tikrame užsienyje“, italų, neskyrusių lietuvių nuo rusų, dėmesį pavyko atkreipti ir iškovota IV-a vieta grupėje. Jau po nepriklausomybės kartu su tėvu ruošėmės dalyvauti ralyje Švedijoje – čia siurprizo sulaukėmė stovėdami prie starto linijos: vokietis varžybų komisaras uždraudė startuoti, nes rusai atšaukė mūsų licencijas.

Lietuvoje automobilių sporto federacijos tuomet dar nebuvo (beje, buvęs LASF prezidentas Romas Austinskas Švedijoje buvo mūsų mechaniku), tapome žiūrovais, įvykis susilaukė didelio Švedijos žiniasklaidos dėmesio politiniu aspektu. 2003 m. WRC Turkijos etape kartu su Audriumi Šošu iškovota 17-ta absoliučios įskaitos vieta, WRC etapas Australijoje – brangių momentų ir istorijų – ne viena.“