Savo foto akimirkas iš ralio siųsk adresu 15min@15min.lt

3

Aurimas Kuckailis

Bočkus (www.e-nuotraukos.lt), T. Tumalovičius (www.

reporteris.com), „Scanpix", Kęstutis Vanagas (BFL)

Dėl reklamos kituose

nemokamuose ralio leidiniuose kreiptis

el.p. reklama@15min.lt, tel. (8-5) 2105895. Redakcija

neatsako už reklamos turinį ir klaidas.

A.Goštauto 40 B, 01112 Vilnius.

Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97.

info@15min.lt , www.15min.lt

Nemokamus ralio leidinius remia dienraščio „15min"

partneris - Lietuvos automobilių

sporto federacija.

Žiemos ralio istorija:

kaip pelenė virto princese

pulsuoja meile raliui

kuo daugiau taškų

treniruočių kompleksas

Kaip ir daugelis Jūsų, su nekantrumu

laukiu artėjančio renginio „Halls Winter Rally

2010", tapusio jau tradicija. Ne vienam

automobilių sporto gerbėjui šis renginys

yra ypatinga proga patirti gerų įspūdžių.

Profesionalams - susirungti žiemos sąlygomis,

žiūrovams - stebėti, kaip greičio fanatikai

turi galimybę savo sukauptą patirtį bei

meistriškumą pademonstruoti tam specialiai

parengtoje trasoje.

Automobilių sportas - tai ne tik didžiuliai

greičiai. Mano manymu, pirmiausia tai

profesionalumas, atsakingas požiūris į vairavimą.

Lenktynių dalyviai - ne tik vairavimo

meistriškumo, bet ir atsakomybės už vairo

pavyzdys. Džiaugiuosi, kad renginio organizatoriai

šiemet skiria daug dėmesio saugaus

eismo temai. Iš profesionalų lūpų skambantis

raginimas keliuose vairuoti saugiai, tikiu,

atkreips daugelio vairuotojų dėmesį.

Eismo saugumo situacija gerėja - Lietuvos

keliuose 2009 m. žuvo mažiausiai

žmonių nuo 1965 m., tačiau dar negalime

sustoti. Svarbi kiekviena išsaugota žmogaus

gyvybė, todėl toliau tęsime pradėtus darbus,

ieškosime naujų kelių ir būdų kelti pačių

žmonių savimonę ir atsakomybę.

Automobilių lenktynės - viena iš įdomiausių,

bet tuo pačiu ekstremaliausių sporto

šakų, kurioje ypač svarbus atkaklumas,

uolus ruošimasis, bei su laiku įgyjama patirtis

ir meistriškumas. Automobilių sportas

- tai sritis, kurios atstovai profesionalai savo

pranašumą rodo lenktynių trasoje, bet ne

gatvėse. Tikiu, kad jie yra autoritetai daugeliui

vairuotojų, kasdieną važiuojančių mūsų

šalies keliais, todėl tikiuosi, kad jų pavyzdys

ir jų raginimas vairuoti saugiai įstrigs šio

sporto gerbėjų atmintyje.

Gerbkime vieni kitus kelyje, pasirinkime

saugų važiavimo greitį, įvertindami,

jog esame atsakingi ne tik už savo bet ir už

aplinkinių saugumą. Būkime tolerantiški ir

jauskimės saugūs kelyje.

Jau antrą kartą tarptautinės automobilių

ralio varžybos „Halls Winter Rally

2010" vyksta Utenoje. Džiaugiuosi, kad šį

kraštą varžyboms rengti pasirenka ne tik

automobilių, bet ir kitų sporto šakų atstovai:

dviratininkai, krepšininkai, beisbolininkai,

žirgininkai. Uteną renkasi ir gamtos mylėtojai.

Tai puiki galimybė jiems susipažinti

su vienu seniausiu Lietuvos miestu, jo apylinkėmis,

patirti aukštaitišką nuoširdumą

ir svetingumą.

Linkiu, kad šiųmetės varžybos jų dalyviams

ir sporto aistruoliams pateiktų kuo

daugiau malonių staigmenų, stiprių nepamirštamų

įspūdžių. Tikiu, kad palankios

aplinkybės kitą žiemą pas mus ir vėl sugrąžins

automobilių variklių gausmą, gerą

nuotaiką ir puikias emocijas. Visiems didelės

sėkmės!

Ralio globėjo, LR susisiekimo ministro -

Eligijaus Masiulio sveikinimas

Utenos rajono savivaldybės mero

Alvydo Katino sveikinimo žodis

Vardo partneris Ralio globėjas Ralio miestas

Ralio radijas Ralio draudikas Spaudos centras Ralio organizatoriai

Ralio automobilis

Media partneriai

Komunikacijos partneris

4

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje žiemos

ralio lenktynės mena ir laikus, kai į startą susirinkdavo

vos keliolika ekipažų. Tiesa, vėliau

sekė ir „aukso amžius", kai norą pasitikrinti

jėgas ant sušalusio žvyro, sniego ar ledo pareiškė

visas šimtas dalyvių.

Žiemos ralio dalyvių technika taip pat

evoliucionavo nuosekliai - nuo pirmuosiuose

etapuose dominavusių rusiškų „VAZ" markės

automobilių iki galingiausių, pasaulio ralio

čempionato etapuose pergales skinančių WRC

klasės bolidų.

Savaime suprantama, jog prie starto linijos

išsirikiavusių ekipažų skaičius bei techninės

savybės turėjo didžiulę įtaką ir žiūrovų entuziazmui.

Tikriausiai nė vienas, negausiuose

sirgalių būreliuose stebėjęs pirmuosius žiemos

ralio žingsnius Lietuvoje, negalėjo net

pagalvoti, kad ateityje prie trasų atšiauriomis

sąlygomis šurmuliuos 50 tūkstantinė gerbėjų

armija.

Metams bėgant nuolat keitėsi ir ralio organizatoriai

bei federacijos vadovai, bet ne vieną

ekonominio sunkmečio išbandymą išlaikęs

žiemos ralis tapo viena tvirčiausių tradicijų, jis

neįvyko tik kartą - dėl neįprastai šiltos žiemos.

Tačiau apie visą nepriklausomos Lietuvos

žiemos ralio istoriją iš eilės.

Pirmą kartą žiemos ralis nepriklausomoje

Lietuvoje startavo 1994 metais. Mintis surengti

tokias lenktynes kilo „Nemuno žiedo" vadovui

Gintautui Šlėderiui ir tuometiniam Lietuvos

automobilių sporto federacijos (LASF) prezidentui

Anatolijui Jankūnui.

Organizatoriams planuojant, kokio gi

miesto apylinkėse galėtų vykti žiemos ralis,

jie nuolat sulaukdavo neigiamų atsakymų.

Padėti sutiko Visaginas, kuris Lietuvos žiemos

ralio sostine išliko iki 2008 metų.

Pirmąjį ralį sudarė 317 kilometrų, iš kurių

110 km driekėsi greičio ruožais. 1994 metų

Visagino ralyje startavo tik 16 dalyvių, tarp

kurių buvo vos keli, įsigiję vakarietiškus automobilius.

Savaime suprantama, jog šiems

dalyviams „žiguliukai" menkai tegalėjo pasipriešinti.

Norint paskatinti dalyvius registruotis į

kaip pelenė virto princese

Nemokamas „Ralio žurnalas" • Nr. 12 • 2010 sausis 5

kasmetinius žiemos ralius, buvo sugalvota

įvairiausių priemonių, tarp jų - ir specialaus

koeficiento įvedimas, kuris žiemos ralio pasiekimus

čempionate padarydavo svaresnius. Tad

dalyvių skaičius, nors ir pamažu, bet pradėjo

augti.

1999 metais, 6-asis Visagino ralis išsiskyrė

lietuvišku mastu gana ilgais - 133 km - greičio

ruožais ir tuo, jog dalį trasos dalyviai turėjo

įveikti sutemus. Prie tokių lenktyniavimo sąlygų

jaunesnės kartos sportininkai nebuvo

įpratę ir iš dvidešimties ekipažų finišo juostą

pasiekė vos dvylika.

Po metų buvo įvesta dar viena naujovė -

atskiras Lietuvos ralio žiemos čempionatas,

kurį sudarė du etapai: Visagino ir Zarasų.

Pastarasis į ralio istoriją įėjo ir tuo, jog ekonominio

sunkmečio metu, siekiant pritraukti

kuo daugiau ekipažų, buvo atsisakyta ne tik

startinių mokesčių, bet ir starto bei finišo ceremonijų.

2004-ųjų Visagino ralio starte buriavosi jau

59 ekipažai, ir tai tapo žiemos ralio rekordu Lietuvoje.

Prabėgus dar dvejiems metams žiemos

ralyje pasirodė pirmieji WRC klasės automobiliai

- „Ford Focus WRC" (Saulius Girdauskas)

ir „Toyota" (estas Margusas Murakas).

Dalyvių rekordas - 66 ekipažai - dar kartą

buvo pagerintas po metų, 2007-aisiais. Be to,

buvo atsisakyta tamsiu paros metu vykusių

greičio ruožų, kurie dažnai pasiglemždavo

mažiau patyrusius ekipažus.

Žiemos ralio gerbėjų nuoskaudai jau

po metų gamta iškrėtė nejuokingą pokštą,

kuomet beveik visą žiemą telkšojo balos.

Organizatoriai nėrėsi iš kailio, kad etapas

įvyktų - nukėlė jį į rezervinę datą, tačiau

galiausiai dėl nežiemiškai šiltų orų etapą

teko atšaukti. Šis žiemos ralis būtų buvęs

rekordinis - norą dalyvauti buvo pareiškę

net šimtas ekipažų.

2009 metais žiemos ralis dar kartą kardinaliai

pasikeitė - iš Visagino nusikėlė į Utenos

apylinkes ir priėmė Latvijos sportininkus.

Nepaisant permainų, prie varžybų trasų buvo

surinktos rekordinės minios žiūrovų - iki 50

tūkst.

Lietuvos žiemos ralio čempionu neabejotinai

turėtų būti tituluojamas S.Girdauskas,

kuris nugalėtojo titulu atšiauriomis lenktyniavimo

sąlygomis džiaugėsi net šešis kartus

(1996, 1999, 2001, 2005, 2006 ir 2009 m.).

Keturis kartus žiemos ralio laurų vainiku

puošėsi Rokas Lipeikis (2002-2004 ir 2007

m.), tris - Aurelijus Simaška (1995, 1997 ir

2000 m.). Kitiems lenktynininkams įsiterpti

tarp šių sportininkų sekėsi sunkiai - nė vienas

nugalėtoju netapo dažniau nei kartą.

Kaip lietuvių lenktynininkai atrodo pasaulio

kontekste, galėčiau palyginti tik nuo

2004 metų, tai yra nuo tada, kai pirmą kartą

aplankiau jūsų šalį. Mano manymu, 2004-aisiais

dauguma lietuviškų ralio automobilių

buvo paruošti pagal nacionalinius techninius

reikalavimus. Nebuvo tiek daug A ar N grupės

automobilių, tikrai nebuvo tiek aukščiausios

kokybės automobilių. Buvo justi didžiulis

skirtumas nuo Estijoje paruoštų automobilių,

kurie, mano nuomone, tuo metu lyderiavo

Baltijos šalyse. Tačiau nuo tų metų viskas labai

pasikeitė, sakyčiau, netgi per greitai. Ir

šiais metais bemaž 50 proc. ralio automobilių,

dalyvausiančių Žiemos ralyje, yra varomi

keturiais ratais!

Lietuvoje mačiau daugybę gerai paruoštų

automobilių. Būtų neteisinga kitų atžvilgiu

išskirti vieną ar kitą automobilį. Geras ralio

automobilis nebūtinai turi būti keturiais ratais

varomas automobilis. Pavyzdžiui, aš atsimenu

vieną VAZ automobilį (Dovilo Čiutelės raudonąjį

VAZ - red.), kuris buvo ruošiamas varžyboms

su didele meile. Labai tvarkingas, daugybė savom

rankom pagamintų detalių ir viskas atlikta

taip it būtų daryta geriausiam draugui. Būtent

tai aš labai mėgstu, ir manau, kad žiūrovai taip

pat. Tokie automobiliai dažnai randa kelią ir į

ralio finišą, kur yra dalijami prizai.

Deja, ralio automobilių techninis tobulinimas

eina vis sudėtingesne kryptimi, o tai

reiškia ir brangesne. Netolimoje ateityje mes

tiesiog neįstengsime rasti pinigų palaikyti tokį

ralio vystymosi tempą, ypač nacionaliniu lygiu.

Pastaruoju metu esame labai spaudžiami ir

dėl ekologijos, tiesą sakant, žaliąja kryptimi

judame jau labai seniai. Pavyzdžiui, naudojame

katalizatorius, lenktynėse važiuojantys automobiliai

naudoja pakankamai „žalius" degalus.

Abu prekės ženklai turi savo privalumų.

Mano nuomone, „Mitsubishi" yra galingesni,

tačiau „Subaru" yra lengviau valdomi. Bet kokiu

atveju galime matyti, kad abu automobiliai

yra ganėtinai geri, kad jais laimėtume ralio

rungtynes.

Jei kalbame apie tikrinimą bendrąja prasme,

tai, mano nuomone, tikrinimas nėra sukurtas

tam, kad galėtum „sugauti" taisykles

laužančius asmenis. Tikrinimas yra prevencinė

priemonė, kad būtų užkirstas kelias galimiems

pažeidimams. Visuomet turime atsiminti pagrindinį

principą: automobilių tikrinimas turi

suteikti galimybę laimėti tam automobiliui,

kuris yra parengtas laikantis taisyklių.

Viskas prasideda nuo vairuotojo - jis turi

būti talentingas, jam turi pakakti ugnies širdyje,

be to, jis turi būti ekonomiškai pajėgus, kad

galėtų dažnai dalyvauti lenktynėse.

Kalbant apie automobilį, mano manymu,

reikia įsigyti tokį automobilį, kurį tikrai gali sau

leisti įsigyti. Apmaudu, tačiau ir Lietuvoje tėra

tik keli vairuotojai, kurie ateinančiais metais

galės „gyventi" užsiimdami ralio sportu. Taigi,

turite būti tikras, kad jūs ir jūsų šeima galės

ramiai gyventi tuo atveju, jei jūs sudaužysite

automobilį į šipulius.

Na, žinote, berniukai yra berniukai... Automobilių

tobulinimas ir jų bandymas yra būdas

sužinoti savo ribas. Tačiau turime atsiminti

ir įsisąmoninti, kad bendro naudojimo keliai

tai ne ta vieta, kur galima ir/ar reikėtų atlikti

tokius bandymus, todėl ir automobilių sporto

iškilūs žmonės turėtų aiškiai, nedviprasmiškai

ir garsiai pasmerkti tuos, kurie pažeidžia šią

taisyklę. Puiku, kad tiek LASF, tiek ir automobilininkų

klubai stengiasi, kad atsirastų kuo

daugiau specialių vietų, kuriose galima būtų

saugiai varžytis ir bandyti automobilius. Taip

pat turime iš visų jėgų stengtis, kad patrauktume

ir jaunimą į šią ypač organizuotą sporto

šaką, sukurdami jiems galimybę turėti įdomų

ir edukaciją skatinantį hobį.

6

techninėse komisijose. 2002-2007 metais buvo Suomijos federacijos

techninis delegatas Suomijos ralio čempionate. Nuo 2003

iki 2008 metų Suomijos techninio komiteto viceprezidentas.

Dirbo keliuose WRC raliuose, nuo 2003-iųjų - „Neste Oil" ralyje,

Sardinijos ralyje ir kitur. Šiais metais dar kartą prisijungs prie

WRC ralio etapų, kaip antai, „Neste Oil" ralio ir Švedijos ralio.

Svarbiausia visus darbus atlieka ne kaip eilinis darbuotojas, o

iš didelės meilės - ralis yra jo aistra ir hobis. 2004 metais LASF

generalinis sekretorius pakvietė I.Palmi į paskutinį Lietuvos

ralio čempionato etapą, kad pagelbėtų tvarkant techninius

dalykus - tuo metu situacija čempionate buvo gan sudėtinga ir reikėjo žmogaus,

kuris „bangas pripildytų alyvos". Dėl savo geranoriškumo ir įspūdingos tarptautinės

karjeros jau trečią kartą pakviestas į Lietuvos žiemos ralį dirbti techniniu komisaru.

„15min" pristato interviu su šiuo specialistu.

Nemokamas „Ralio žurnalas" • Nr. 11 • 2009 rugsėjis 7

1 Rokas Lipeikis/Inga Lipeikytė Mitsubishi EVO VIII A8 Egzotika LT

2 Aivis Egle/Martinš Jerums Mitsubishi EVO IX N4 R-evolution Racing LV

3 Ramūnas Čapkauskas/Tomas Šipkauskas Mitsubishi EVO IX N4 Bauer Racing LT

4

Vytautas Švedas/

Žilvinas Sakalauskas

Mitsubishi EVO IX N5 JUTA Racing LT

5 Andis Neiksans/Peteris Dzirkals Mitsubishi EVO IX N4 LMT Rally team LV

7 Margus Murakas/ Henri Murakas Mitsubishi EVO IX N5 EST

8 Janis Vorobjovs/Guntars Zicans Mitsubishi EVO IX N4 Vorobjovs Racing LV

9 Martynas Samuitis/Ramūnas Šaučikovas Mitsubishi EVO IX N4 ARX Baltica Rally team LT

10 Audrius Višniauskas/Edvinas Pagirskas Mitsubishi EVO IX N4 AG Racing LT

11 Maris Neiksans/Raivis Jansons Mitsubishi EVO IX N4 LMT Rally team LV

12

Audrius Gimžauskas/

Kęstutis Girštautas

Mitsubishi EVO IX N4 ARX Baltica Rally team LT

14 Janis Feldmanis/Anrijs Jesse Mitsubishi EVO X N4 LV

15

Dominykas Butvilas/

Renatas Vaitkevičius

Subaru Impreza N4 ATAKA Racing LT

16 Martins Svilis/Aivis Aizsilnieks Mitsubishi EVO VIII A plus LV

17

Remigijus Dermantas/

Iveta Slaboševičiūtė

Mitsubishi EVO VI L8 Saugus Ratas LT

18 Žilvinas Juršys/Tomas Balžekas Mitsubishi EVO IX N4 JUTA Racing LT

19 Artūras Ežerskis/Giedrius Nomeika Subaru Impreza WRX STI A8 Slikas LT

20 Saulius Girdauskas/ Audrius Šošas Mitsubishi Colt L8 ARX Baltica Rally team LT

21

Stanislav Travnikov/

Konstantin Samushiya

Mitsubishi EVO VIII A plus Tieto racing team LV/RUS

22 Raimonds Strokšs/Gundars Klavinš Mitsubishi EVO VIII A plus LV

23 Antanas Šimelis/Gediminas Saudargas Subaru Impreza A8 Saugus Ratas LT

24 Rolands Menesis/Maris Ziedinš Mitsubishi EVO N4 LV

25 Vilius Rožukas/Gediminas Žliūbas Mitsubishi EVO IX N4 Xtra Racing LT

26 Ali Jansons/Ivars Krievs Subaru Impreza A plus LV

27 Nazarov Artem/Larens Sergei Mitsubishi EVO IX N4 RUS/EST

28

Giedrius Kriptavičius/

Ričardas Baubinas

Ford Fiesta ST A≤2000 Slikas LT

29 Zigurds Kalnins/Girts Dombrovskis Honda Civic Type-R 2WD ASRT LV

30 Dovilas Čiutelė/Vitoldas Jurkonis VAZ 2105 VFTS L≤2000 Bauer Racing LT

31 Martin Kangur/Silver Kutt Honda Civic Type-R R3 A7 Aava- Sikk Youth Team EST

32 Giedrius Notkus/Remigijus Devainis Opel Astra L≤2000 Slikas LT

33 Justas Vaitekūnas/Paulius Beniušis Honda Civic Type-R A≤2000 JUTA Racing LT

34 Karl Kruuda/Martin Jarveoja Honda Civic Type-R R3 A7 Aava- Sikk Youth Team EST

35 Donatas Stašaitis/Dalius Strižanas BMW 318 L7 Autoralis LT

36 Nauris Berkis/Arvis Pikis Mitsubishi EVO VIII A plus LV

37 Adomas Janulionis/Šarūnas Meškys Mitsubishi EVO VII A8 VIA AUTO LT

38 Arūnas Vaičiūnas/Jonas Sereika Subaru Impreza WRX STI L8 Slikas LT

39 Dmitry Myachin/Maxim Nefedov Honda Civic Type-R A≤2000 Thomas Beton Racing RUS

40 Jonas Balčiūnas/Aivars Stolders Subaru Impreza A8 AJAGS LT/LV

41

Gediminas Maškauskas/

Modestas Urbutis

Mitsubishi EVO IX N4 Gralis-AGR Motorsport LT

42 Siim Plangi/Marek Sarapuu Honda Civic Type-R A7 G.M. Racing SK EST

43 Kaspars Ile/Martins Ile VW Golf 3 2WD LV

44 Atis Veismanis/Reinis Poznaks Honda Civic Type-R 2WD LV

45 Ignas Taletavičius/Darius Augūnas Renault Clio A7 AG Racing LT

46 Vilmantas Pupius/Gediminas Račas Renault Clio A≤2000 Kelmės ASK LT

47 Edgars Balodis/Ivo Pūkis Opel Astra 2WD LV

48 Martynas Samsonas/Mindaugas Varža BMW 320 IS L≤2000 Xtra Racing LT

49 Tomas Bilius/Vytis Pauliukonis Honda Civic S≤2000 Autoralis LT

50 Dainis Ansons/Kristaps Ulmis Ford Focus 2WD LV

51 Tomas Mačkinis/Giedrius Čenkus Opel Astra L≤2000 Xtra Racing LT

52

Ramūnas Nanartavičius/

Paulius Nanartavičius

Renault Clio A≤2000 AG Racing LT

53 Rokas Kvaraciejus/Marius Samuolis Renault Clio A≤2000 Automaksis LT

54

Irmantas Žukauskas/

Gediminas Figurinas

Renault Clio A≤2000 ARX Baltica Rally team LT

55 Tomas Stabingis/Donatas Miškinis VW Golf A7 Autoralis LT

56 Roland Murakas/ Kalle Adler Honda Civic Type R A7 EST

57 Paulius Insoda/Mindaugas Kašalynas Mitsubishi EVO VIII A8 Xtra Racing LT

58 Laurynas Kentra/Stasys Tarailė Audi 80 quattro L8 Xtra Racing LT

59

Mindaugas Daunoravičius/

Artūras Daunoravičius

Mitsubishi EVO IX N4 BB klub LT

60 Konstantinas Gorbas/Jevgenij Andriatis BMW 318 S≤2000 Xtra Racing LT

61 Arūnas Lopetaitis/Ričardas Abelkis Renault Clio A≤2000 Slikas LT

62 Egidijus Savickas Honda Civic Type-R A≤2000 ElektroBig-Žaibelis LT

63 Joana Survilaitė Renault Clio A7 Autoralis LT

64 Mantvydas Repšys/Gedas Vaštakas Renault Clio A≤2000 Slikas LT

65 Tadas Kaušakys/Andrius Vaitekūnas LADA 2101 L≤2000 Autoralis LT

66

Aurimas Buteikis/

Donatas Palepšaitis

VW Golf L≤2000

Sportinio

vairavimo centras

LT

67 Ramūnas Kubertavičius/Valdas Kulys VW Golf 3 S≤2000

Sportinio

vairavimo centras

LT

68 Karolis Gedgaudas/Edmundas Prižgintas Seat Ibiza S≤2000 Helios sport LT

69 Aras Kalėda/Dominykas Veršinskas Opel Astra L≤2000 Slikas LT

70

Vytautas Dusevičius/

Kęstutis Taškūnas

VW Golf S≤2000

Sportinio

vairavimo centras

LT

71

Mantas Valatkevičius/

Ramūnas Babachinas

BMW 320i S≤2000 AG Racing LT

72 Renaldas Šeinauskas / Saulius Venclovas BMW 320 S≤2000 Xtra Racing LT

Ralio „HALLS WINTER RALLY 2010"

dalyvių startiniai numeriai ir preliminari starto tvarka

NUO 44 200 Lt

www.renault.lt

Degalų sąnaudos 4,5-6,5 l/100 km, CO2 emisija 119-155 g/km

UAB „LAUTRA MOTORS", J. Kubiliaus g. 23, Vilnius, tel. (8~5) 274 7050; Naujoji g. 118, Alytus, tel. (8~315) 77 418

Veržlus, elegantiškas ir prašmatnus naujasis Renault Fluence gali varžytis net su aukštesnės klasės automobiliais. Įvertinkite išpuoselėtą, šiuolaikišką dizainą, mėgaukitės

aukštesnės klasės automobilio komfortu, paprastomis naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir erdviu salonu, sukurtu iš geriausios kokybės medžiagų.

8

Žemėlapius

parengė

9

Tai klasikinis Aukštaitijos regiono greičio ruožas, neatpažįstamai

pasikeičiantis žiemos sąlygomis. Greičio ruožo pradžia siaura, vėliau

sankryžoje kelias staigiai pasuka į kairę, į platų kelią. Po keleto

staigesnių ir skirtingo aukščio posūkių trasa priartėja prie Šeduikių ež.,

kur yra didžiausias tramplinas šiame ralyje. Ši vieta pasižymi klastingu

posūkiu trampline. Čia sportininkams svarbu pasirinkti tinkamą atakos

kampą bei tinkamą greitį, kitaip, nušokus nuo tramplino, galima

„perskristi" kelią ir „neįsipaišyti" į sekantį posūkį.

Koordinatės: 55°28.106 N 25°41.912 E

Koordinatės: 55°27.621N 25°43.900E

Greičio ruožo pirmoji dalis - tai pasikartojantis GR1-2 ruožas, todėl

žiūrovų zonos A ir B sutampa su GR1-2 žiūrovų zonomis. Tačiau šis

greičio ruožas skiriasi tuo, kad 4,3 km nuo starto esančioje sankryžoje

automobiliai važiuoja tiesiai į siaurą vingiuotą keliuką, kurį vainikuoja

aštrus beveik 170 laipsnių posūkis į kairę.

Koordinatės: 55°28.106 N 25°41.912 E

Koordinatės: 55°27.621N 25°43.900E

Šis greičio ruožas, prasidedantis Vilkablauzdės gyvenvietėje, taps

tikru iššūkiu sportininkams, ypač pirmoji jo dalis. Iš gyvenvietės

ruožas nusuka į lauko-miško keliuką, kuris žiemą reikalauja ypatingų

vairavimo įgūdžių. Tai pati sudėtingiausia „darbinė" viso ralio greičių

ruožų atkarpa. Nuokalnių ir įkalnių kiekis vienam trasos kilometrui

išties įspūdingas. Vairuoti čia reikės maksimaliai susikaupus.

Antra GR dalis pereina į platų greitą žvyrkelį, kur ralio pilotai stengsis

atsigriebti, išspausdami maksimalų greitį.

Koordinatės: 55°28.106 N 25°41.912 E

Koordinatės: 55°29.124N 25°48.889E

Įdomus greičio ruožas, savo pradžia panašus į GR3-4 pradžią. Pirma

dalis - siaura, turinti daug tramplinukų ir labai aštrių posūkių, antra

dalis greita su staigiais greitais posūkiais sankryžose.

Koordinatės: 55°29.876 N 25°43.375 E

Koordinatės: 55°30.948N 25°42.705E

Žemėlapius

parengė

Žemėlapius

parengė

Žemėlapius

parengė

Žemėlapius

parengė

Labai „darbinis", siauras, vingiuotas greičio ruožas, reikalaujantis

maksimalaus sportininkų susikaupimo ir koncentracijos. Greičio ruožo

pradžia vingiuoja siauru keliu mišku, krūmynais, todėl nepatogi

žiūrėjimui. Trasa pradeda platėti artėjant link Kvyklių, kur įsikūrusi

pirmoji šio GR žiūrovų zona. Antroji atkarpa pakankamai greita, nors ir

turinti daug staigių posūkių grupių.

Koordinatės: 55°40060 N 25°57837 E

Koordinatės: 55°39344N 25°61079E

Siauras, greitas, sudėtingas sportininkams, bet patrauklus žiūrovams

greičio ruožas, prasidedantis nuo Krylių gyv. GR priartėjus prie

Bajoriškių, po žymaus kreivo tramplino, po kurio automobiliai

nusileidžia ant priekinės automobilio kairės pusės, lenktyninė trasa

suka link Vieteikių, kur apsisukus vėl grįžta prie Bajoriškių gyv. Čia

išsidėsčiusi kita žiūrovams patraukli vieta - status užtęstas posūkis

nusileidime nuo kalno. Greičio ruožo paskutinė, gana greita, atkarpa

eina plačia trasos dalimi kelyje Pakalniai-Velbiškės.

Žemėlapius

parengė

Žemėlapius

parengė

Nemokamas „Ralio žurnalas" • Nr. 12 • 2010 sausis 11

„Kol kas tvarkome savo tikrąją programą.

Vis nebuvau tikras, kaip pavyks viską

sudėlioti, užsiregistravome rezerviniu projektu,

- „15min" sakė Lietuvos ir Latvijos

ralio čempionatuose ketinantis dalyvauti

S.Girdauskas. - Tvarkome viso sezono projektą

ir visur nelabai spėjame."

Šaltis pridaro visokių išdaigų. Būna, kad

negali užvesti mašinų ar nuo šalčio lūžta

bamperiai. Būtų gerai, kad sportiniai automobiliai

gerai užsivestų. Su visais tais

galingumais ir spaudimais jie būna gana

kaprizingi. Tai pagrindinis akcentas, o šiaip

viskas turėtų būti gerai.

Mūsų mechanikas sukūrė tokį projektą.

Pamėginsime. Tai senas „Colt" modelis, jokių

ypatumų neturintis. Apie jį yra visokių kalbų,

bet jos ir lieka kalbomis. Kas ten gali būti?

Automobilis ruoštas „Open" klasei, bet kad

kažkuo stebintų, nemanau.

Turime nedidelę viltį jį atsivežti ir į

žiemos ralį. Aišku, visokie variantai sukasi

galvoje - nuomoti šį automobilį, parduoti,

jeigu atsirastų pirkėjas, patiems važiuoti.

Tai būtų didžiausias mūsų noras. Tik per

visą organizavimą nespėjame sudėlioti taškų.

Dirbame ta linkme. Aišku, jeigu pasitaikytų

pirkėjas ir gerai sumokėtų, galbūt įsigytume

naujesnį „Škoda WRC" automobilio modelį.

Tačiau vargu ar šiais laikais tokios dovanos

krenta iš dangaus.

- Startuojame Lietuvos ir Latvijos čempionatuose

- norime savo grupėse surinkti kuo

daugiau taškų ir įgyti rezervą. Jeigu viskas

bus gerai, kitą savaitę startuotume Latvijos

antrame ralio etape, o tuomet būtų laiko iki

pavasario susidėlioti viską taip, kad pasiektume

maksimalų rezultatą. Niekas nežino,

kaip vyks čempionatai - esant sunkmečiui

norisi apsidrausti.

Negirdėjau tokių kalbų ir kokį penkmetį

nekreipiu į tai dėmesio.

12

Visuomeninis susisiekimo ministro patarėjas,

geriausiu XX amžiaus Lietuvos lenktynininku

tituluojamas Stasys Brundza lenktynių trasose

praleido jau beveik pusę amžiaus. Vairuotojo

pažymėjimą jis gavo ir pirmąkart varžybose pasirodė

1963-iųjų rudenį, būdamas vos šešiolikos.

Šis autosporto maestro, per savo karjerą net

10 kartų tapęs TSRS čempionu, legendiniame

„Akropolio" ralyje užėmęs 6-ąją vietą ir sukaupęs

itin didelę kitų įspūdingų trofėjų kolekciją, į šiandieninę

situaciją gatvėse žiūri kritišku žvilgsniu.

„Lakstymas gatvėse, jei pažiūrėtume į eismo

įvykių statistiką ir sužalotųjų bei žuvusiųjų skaičius,

vis dar išlieka didelė ir skaudi problema.

Dažniausiai tokias nelaimes sukelia jauni vairuotojai

iki 24-25 metų, turintys nedidelį vairavimo

stažą. Dėl to tokie vairuotojai dažnai pervertina

savo galimybes ir važiuoja greičiu, kuris

ne tik viršija Kelių eismo taisyklėse nubrėžtas

ribas, bet ir akivaizdžiai neatitinka eismo sąlygų.

Nežiūrint to, kad praėjusiais metais pastebimas

avarijų skaičiaus mažėjimas, bendras vaizdas

vis tiek liūdina ir verčia nerimauti. Tad nors

pirmieji žingsniai vairuotojų sąmoningumo link

jau žengti, bet gerinti situaciją tikrai dar reikia.

Aš pats į automobilių sportą atėjau būdamas

šešiolikos, kai išimties tvarka įgijau vairuotojo

pažymėjimą. Sportinių automobilių tuo metu

buvo mažai, o tėveliai kaip tik turėjo „Volgą".

1964-ųjų vasarį vyko Tarybų Sąjungos žiemos

komandinių lenktynių čempionatas. Jame reikėjo

trijų mašinų, o Kauno auto-moto klubas

turėjo tik dvi. Taigi man pasitaikė proga startuoti

su tėvų „Volga".

Treniruotės, tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje,

man būnant Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje,

buvo rengiamos būsimuosiuose greičio ruožuose.

Keliai, be jokios abejonės, būdavo uždaromi,

nes tik tokia trasa buvo galima be pavojaus važinėtis.

Tai yra pagrindinis dalykas. Žinau ne

vieną atvejį, kai jauni ir gabūs lenktynininkai

žuvo ne varžybų metu, anapilin jie iškeliavo vien

dėl to, kad treniravosi ir pernelyg greit važiavo

bendrojo naudojimo gatvėse.

Matyt, žmonės prie vairo pernelyg atsipalaiduoja,

per daug pasitiki savimi. Jei net patyrę

lenktynininkai pakliūna į tokias situacijas, tai

jauni vairuotojai turėtų dar labiau atkreipti

dėmesį į jų tykančius potencialius pavojus ir

stengtis visais įmanomais būdais jų išvengti

Mano idėja Lietuvoje įrengti lenktynių trasą

ir treniruočių kompleksus tikrai nemirė. Tiesa,

dabartinis laikas dėl ekonominio nuosmukio

naujai trasai įrengti nėra palankus, tačiau mokymo

centrų idėja ir dabar plėtojama. Nenuleidžiu

rankų ir savo pasiūlymus esu pateikęs

Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai.

Lietuvoje ketinama steigti viešuosius logistikos

centrus. Manau, kad būtų logiška prie jų

prišlieti ir mokymo bazes, kur vairuotojai galėtų

patobulinti savo įgūdžius. Manau, kad tokie

planai turi potencialo būti įgyvendinti."

Ilgą laiką „jaunu ir perspektyviu" vadintas

Vytautas Švedas neseniai atšventė 27-ąjį

gimtadienį. Nuo paauglystės sportinį bolidą

vairuojantis lenktynininkas netruko įrodyti, ko

yra vertas. Keturi čempiono titulai N4 klasėje

ir galiausiai pelnyti absoliutaus Lietuvos automobilių

ralio čempionato (2008 m.) nugalėtojo

laurai - akivaizdus sportininko pripažinimas.

Visa tai Švedukas tikina pasiekęs ne gatvės treniruotėse.

Beje, per pastaruosius penkerius metus

jis nė sykio nėra baustas net už menkiausią Kelių

eismo taisyklių pažeidimą.

„Norėdamas palaikyti sportinę formą, stengiuosi

kuo dažniau dalyvauti lenktynėse. Tai yra

geriausias būdas tobulėti, nepamiršti įgūdžių.

Jei tarp varžybų pasitaiko ilgesnė pertrauka,

tenka surengti vieną, kitą treniruotę. Joms visuomet

parenkamos sudėtingos kelių atkarpos,

kurias pirmiausia būtina uždaryti ir tik tuomet

galima sportiniu automobiliu važiuoti maksimaliu

greičiu. To reikia norint atgauti įgūdžius,

pasitikėjimą savimi, išbandyti techniką.

Lenktynėse didelis greitis yra neišvengiamas,

bet važiuodamas miesto gatvėmis jo niekaip

nepajausi.

Bet kas, iš arčiau pažinęs profesionalų automobilių

sportą, sutiks, kad yra du važiavimo

režimai - lenktyninis, skirtas lėkti trasomis, ir

kasdienis, įpareigojantis gatvėse elgtis apdairiai

ir santūriai. Aš tam irgi be išlygų pritariu. Gatvėse

neviršyti greičio man itin padeda lenktynės,

jose ir išsikraunu. Po to lakstyti mieste ir minti

greičio pedalą dugno link bei gąsdinti kitus kolegas

vairuotojus tikrai nebesinori.

Kaip lenktynininkas tikrai suprantu to didelio

greičio pavojų. Lenktynėse nelaimės atveju

sveikata ir gyvybė galbūt nenukentės, nes automobilis

yra specialiai paruoštas, apsaugotas

saugos lankų karkasu ir kitomis priemonėmis,

o sportininkai dėvi šalmus, specialią aprangą.

Standartinis automobilis viso to neturi. Tad baisu

net pagalvoti, kokios skaudžios pasekmės

lydėtų avariją, jei dideliu greičiu važiavusi mašina

nulėktų nuo kelio, rėžtųsi į kliūtį ir panašiai.

Po to norom, nenorom greičio pedalas savaime

pakyla į viršų ir praeina noras jį smarkiau spausti.

Bet gali būti jau per vėlu. Nelinkėčiau to nė

vienam ir siūlyčiau vairuotojams kaskart apie

tai pagalvoti prieš sėdant prie vairo."

2004 metais po atkaklios ir žūtbūtinės kovos

Lietuvos ralio čempiono titulą iš Roko Lipeikio

atėmęs ukmergiškis Evaldas Čirba ne be reikalo

trasoje pravardžiuojamas dviem žodžiais: „Gazas-

dugnas". Tačiau sportininkas puikiai žino,

kad šis pseudonimas galioja tik jam skriejant

lenktynių trasomis. Beje, pripažintas Lietuvos

ralio meistras - puikus pavyzdys lenktynininko

karjeros siekiantiems jaunuoliams, mat jis į di-

Gatvė - ne lenktynių trasa ir ne tre S.Brundza:

„Matyt, žmonės prie

vairo pernelyg atsipalaiduoja,

per daug

pasitiki savimi."

„Gatvėje reikia elgtis

apdairiai ir santūriai"

„Gatvėje rizikuoti savo

ir kitų saugumu tiesiog

kvaila"

13

dįjį automobilių sportą įžengė įveikęs gausybę

mėgėjiškų lenktynių.

„Aš pats gatvėse važiuoju gana greitai, bet

tikrai nesu „skrajūnas". Mano kasdienis važiavimas

turi būti šimtu procentų saugus ir šio reikalavimo

visuomet stengiuosi paisyti. Privalau

žinoti, kad prireikus bet kurią akimirką sustosiu,

posūkyje nenuslysiu nuo kelio ir panašiai. Rizikuoti

savo ir kitų saugumu - tiesiog kvaila.

Taisyklės sukurtos tam, kad jų laikytumėmės,

tad vien dėl to kelyje nebandau pasirodyti viršesnis

už kitus ir mėginu taisyklių nelaužyti.

Aš pats automobilių lenktynėse debiutavau

1996-aisiais. Pradėjau nuo automobilių slalomo

ir mėgėjų ralio. Taigi mano pasiūlymas turėtų

būti skirtas jaunimui, nes kitos amžiaus grupės

vairuotojai dažnai jau būna „susitupėję". Tiems,

kurie neturi kantrybės ir vis bando „spausti"

gatvėse, siūlyčiau atvykti į mėgėjų varžybas.

Jų organizuojama išties daug. Čia galima už

simbolinį keliasdešimties litų starto mokestį

pasitikrinti žinias ir išbandyti savo sugebėjimus

prie vairo. Mėgėjų varžybos yra būtent ta vieta,

kur gali įsitikinti, koks gi tu esi greitas.

Be to, dar ir patarimo iš šalies sulauktumei.

Kiek aš pažįstu žmonių, susijusių su automobilių

sportu, tai nežinau nė vieno, kuris vengtų bendrauti.

Mėgėjų varžybose kiekvienas, kuriam

prireikia informacijos arba kuris nori tiesiog

pasitarti ar pakalbėti - nesvarbu ar tik pradedantis

vairuotojas, ar jau patyręs vilkas - bent

jau prie manęs visada gali prieiti. Kiek mano

žinios leidžia, tikrai pasidalinsiu patirtimi su

visais, padėsiu ir patarsiu."

Lietuvos automobilių sporto profesorius

arba tiesiog guru. Tokių epitetų vertas lenktynininkas,

sportinio vairavimo treneris bei

instruktorius Jonas Dereškevičius, tapęs Lietuvos

ir penkiskart Sovietų Sąjungos čempionu.

Greito važiavimo ir virtuoziško vairavimo

sąvokos jam kur kas platesnės nei bet kam

kitam. Paklaustas apie gatvėse rengiamas

„treniruotes", pašnekovas nedaugžodžiauja ir

pabrėžia, kad tokios pamokos ne tik neteikia

jokios naudos, bet netgi yra ydingos.

„Jei kalbėtume apie pačius lenktynininkus,

tai bet koks jų nederamas elgesys gatvėse

anaiptol nepuošia automobilių sporto,

bet jauniems žmonėms šiandien tai dažnai

nerūpi. Toks elgesys sukelia didelę, ir esminę,

problemą, nes varžyboms besiruošiantis

lenktynininkas tiesiog griauna savo natūralius

„vairuotojiškus" instinktus ir į pasiruošimą

„įvelia" bereikalingos pavojaus bei grėsmės

nuojautos.

Apskritai, kad ir kokiu „drąsuoliu" besijaustum

lakstydamas gatvėmis, pasąmonę

vis tiek veikia rizikos veiksnys, kuris tiesiog

traumuoja. Jis apriboja lenktynininką ilgiems

metams ir daro neigiamą įtaką tolesniam tobulėjimui.

Nežinia, ar vėliau pavyks išnaikinti

tuos barjerus, kuriuos vairuotojas pats sau

sukūrė tokiu beatodairišku elgesiu.

Paradoksas: aukšto lygio lenktynininkai

bendrojo naudojimo keliais visuomet važiuoja

netgi lėčiau nei kiti eismo dalyviai. Sportininko

tikslas - kasdienio vairavimo laiką

„išeliminuoti", nė trupučio „neužteršiant" tų

gerųjų, naudingųjų programų savo smegenyse,

skirtų sportiniam vairavimui. Iš pažiūros

atrodytų, kad lakstymas gatvėmis susišaukia

su greitu važiavimu lenktynių trasoje, bet iš

tiesų tai yra tikrai didžiulė kliūtis, nes nuolat

galvoji, kad treniruojiesi greitai važinėdamas

neuždarytuose keliuose. Galbūt tokiu būdu

apsipranti su dideliu greičiu ir baimės barjerą

paslenki dar didesnio greičio kryptimi, bet

galiausiai savo smegenims vis tiek pateiki kur

kas daugiau žalingo produkto, nei naudingos

patirties.

Aš, kaip sportininkas, užaugau anuometinio

Kauno politechnikos instituto klube. Ten

buvo gerai organizuota automobilių sporto

veikla. Treneris į sportininkų parengimą žiūrėjo

labai metodiškai. Rengdavome sportines

stovyklas, dažnai važiuodavome į visiškai

nenaudojamą, apleistą Lumpėnų aerodromą.

Ten vykdavo treniruotės, automobilių elgseną

skirtingose situacijose detaliai studijuodavome

būdami saugioje aplinkoje.

Tame lėktuvų pakilimo take mokiausi važiuoti

ir su formule. Sykį pervertinau savo

galimybes ir išlėkiau iš trasos tiesiai į šalia

esantį runkelių lauką. Tam, kad išlipčiau,

reikėjo iš kokpito išmėtyti gausybę lapų ir

šakniavaisių. Taigi, mano moralas būtų toks

- sportininkas visuomet turi rasti galimybę

peržengti ribą, kad žinotų, kur ji yra ir

kaip ji pasireiškia. Neuždarytame bendrojo

naudojimo kelyje mes negalime sau leisti

peržengti ribos. Vadinasi, ir tokia treniruotė

mums neduoda jokios naudos."

Iki šiol antrojo vairuotojo - šturmano -

poziciją užimdavusi Iveta Slaboševičiūtė vis

dar nepraranda vilties, kad viena didžiausių

jos svajonių ilgainiui taps realybe ir ji sės prie

ralio bolido vairo. O kol kas mergina tenkinasi

gan dažnai pasitaikančiomis progomis

įvairaus rango varžybose pilotuoti žiedinėms

lenktynėms parengtą automobilį. Svarbiausia,

kad jai tai puikiai sekasi! Iveta griauna

stereotipinę nuomonę, esą dailiosios lyties

atstovė prie vairo tolygu siaubui.

„Tinkamiausia vieta treniruotėms - ne bendrojo

naudojimo keliai ir gatvės, bet lenktynių

trasa. Žinau, kaip nelengva kartais šią tiesą

įsisąmoninti, bet vis dėlto reikia tai suvokti.

Prisipažinsiu, kad pati ne sykį esu atlikusi vieną,

kitą staigesnį lenkimo manevrą miesto gatvėse,

manydama, kad tai vėliau pravers važiuojant

žiede. Deja, ilgainiui supratau priešingą tiesą:

ne važinėjimas gatvėmis mane padaro gera

lenktynininke, bet varžybose sukaupta patirtis

vėliau praverčia kasdieniame vairavime. Gerai

jaučiu automobilio gabaritus, preciziškai tiksliai

atlieku bet kokį manevrą ir tiesiog prie vairo

jaučiuosi užtikrintai. Visa tai svarbu, norint važiuoti

saugiai ir nekelti jokio pavojaus kitiems.

Jei vaikinai mano, kad lakstydami gatvėmis

gali padaryti įspūdį merginoms ar pasirodyti

prieš kitus bei taip pakelti savo vertę,

pasiūlyčiau jiems išbandyti save lenktynėse.

Ten ir žiūrovų kur kas daugiau ir tikrai tinkama

vieta parodyti, ko esi vertas. Jei pasieks

kokių nors rezultatų, galės pagrįstai didžiuotis

pelnytu pripažinimu ir garbe, o gatvėse visa

tai tėra vaikiškas maivymasis, kuris, beje, gali

būti labai pavojingas.

niruočių kompleksas

„Paradoksas: aukšto

lygio lenktynininkai gatvėje

važiuoja netgi lėčiau,

nei kiti vairuotojai"

„Ne važinėjimas gatvėmis

mane padaro gera

lenktynininke, bet varžybose

sukaupta patirtis

vėliau praverčia kasdieniame

vairavime"

14

Tuoj apsivemsiu... Linkėjimai šeimai... Tu vairuok, aš pasižvalgysiu...

Viskas tiesiog puiku... Gal žinai kiek valandų?.. Nefotografuok!..

Lenktynininkų emocijos ir veiksmai ralio metu.

Informacija mikroautobuse:

• „Atsistojus važiuoti draudžiama - komisariatas

reikalauja, kad žuvusiųjų skaičius neviršytų sėdimų

vietų skaičiaus."

• „Skundų knyga priešais važiuojančiame

maršrutiniame autobuse."

• „Konkursas „Kas garsiau trenks durimis" baigėsi.

Ačiū dalyvavusiems."

• „Keleiviai, nesutinkantys mokėti už važiavimą bus

pririšami prie galinio mikroautobuso „bamperio" ir

bėgs iš paskos tol, kol vairuotojas nebus morališkai

patenkintas."

• „Vairuotojas - ne aštuonkojis, ir visiems iškart

grąžos duoti negali."

• „Praneškite apie planuojamą išlipimą anksčiau ir

rėkite taip, lyg būtumėte pravažiavę stotelę prieš

penkias minutes."

• „Nedaužykite stipriai durų, nes jos gali išlūžti ir

užkristi jums ant kojos."

nnn

Blondinė užtrenkė mašinos dureles, palikdama viduje

raktelius. Laimei, paliko truputį pravirą langą. Taigi,

nuėjo į artimiausią benzino kolonėlę ir paprašė ten

buvusio darbuotojo ilgos vielos, su kuria bandys

išimti raktelius. Po kelių minučių į benzino kolonėlę

įlekia vaikinas ir juokiasi, net žandai plyšta. Kolonėlės

darbuotojas klausia, kas jį taip prajuokino, o šis atsako,

kad blondinė, kuri bando viela išimti raktelius. Kolonėlės

darbuotojas atsako, kad nemato čia nieko juokinga,

kad čia geras sumanymas - viela išimti raktelius ir kad

pirmą kartą sutiko tokią protingą blondinę.

- Taip - atsako vaikinas, bet mašinoje sėdi kita blondinė

ir sako pirmai: „truputį į dešinę, truputį į kairę!.."

nnn

Taksi. Įlipa keleivis, atsisėda ant užpakalinės sėdynės,

tyliai važiuoja sau... Po kiek laiko patapšnoja vairuotojui

per petį ir sako:

- Ei, drauguži...

Vairuotojas staiga pašoka, trenkiasi galva į lubas,

paspaudžia greičio pedalą, paleidžia vairą iš rankų,

paskui paspaudžia stabdį, sukriokia, vos ne vos išsisuka

nuo stulpo, išlekia į priešingą eismo juostą, nuslysta link

namo kampo... Žodžiu, vos neužsimuša. Mašina, galų

gale, laimingai sustoja. Keleivis išlemena:

- Atttleiskite... Nežinojau, kad taip jus išgąsdinsiu...

Į jį atsisuka perbalęs vairuotojas:

- Nnnniekk...ko ttt...okio... Aš tiesiog pirmą dieną dirbu

taksi....

- O anksčiau kur jūs dirbote?

- Anksčiau... Katafalką vairavau...

nnn

Pustuštės sankryžos link važiuoja „Mercedes". Užsidega

raudona šviesa, „Mercedesas" staigiai stabdo... Ir, kaip

jau būna, į jo užpakalį įsirėžia „Zapukas". „Zapuko"

vairuotojas, matydamas, kas įvyko, tiesiog sustingsta.

Tuo tarpu „Mercedeso" durelės atsidaro ir iš jo išlipa

blondinė. Blondinių blondinė tiesiog. Dažytais plaukai,

neskoninga. Visa apkarstyta aukso gabalais. Akivaizdi

„novaruso" draugė.

Blondinė prieina prie „Zapuko", išskėčia žieduotus

pirštus ir ima aiškinti:

- Tu supranti į ką įvažiavai! Tu supranti? Tuoj paimsiu

mobiliaka ir paskambinsiu kam reikia!

Vyrukas „Zapuke" tyli ir atsijungusiu žvilgsniu žiūri į

blondinę. Tuo tarpu ta išsitraukia mažą auksinį mobilų

telefoną ir kažkam skambina. Telefonas sureguliuotas

taip garsiai, kad vyrukas puikiausiai girdi visą pokalbį:

- Alio.

- Kalianai? Alio?

- Alio, alio.

- Girdi?

- Tipo jo, nu?

- Čia aš į avariją pakliuvau.

...Telefone pauzė. Maždaug pusės minutės...

- Alio? Kalianai?

- Ėėė.... O kokia pas jį mašina?

- Ėėėė... Nežinau...

- Tai paklausk!

Blondinė pasisuka į vyruką, sėdintį „Zapuke":

- Kokia pas tave mašina?

Vyruką, matyt, iš beviltiškumo, aplanko įkvėpimas:

- „Jaguaras". Naujas. Ką, nematai?

Blondinė į ragelį atkartoja:

- Pas jį „Jaguaras". Naujas.

Ragelyje vėl pauzė. Maždaug pusės minutės...

- Alio, Kalianai?, Alio!

- Paklausk jo. Ar jis pretenzijų turi?

Blondinė pasisuka į vyruką:

- Ar pretenzijų turi?

Vyrukas, po neilgos pauzės:

- Neturiu.

Blondinė, į ragelį:

- Sako, kad neturi.

- Tai ko tu tada lauki, durne, šok į mašiną ir važiuok iš

ten greičiau, kol jis dar neapsigalvojo!